- dvasiškai
- dvãsiškai prv. Dvãsiškai tobulė́ti, áugti, bendráuti, turtė́ti.
.
dvasiškai
Look at other dictionaries:
dvasiškas — dvãsiškas, a adj. (1); SD47, R, H 1. skirtas vidiniam, psichiniam žmogaus pasauliui, jausmams, protui: Jo dvasiški pamokymai (tokie, kokiais žmogaus dvasią stiprinam, auklėjam) J.Jabl. Dvãsiškos gėrybės K. Mylėkitavs judu ne tiktai prigimta ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
integralus — integralùs, integrali̇̀ bdv. Dvãsiškai integrali̇̀ asmenýbė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
integrali — integralùs, integrali̇̀ bdv. Dvãsiškai integrali̇̀ asmenýbė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
parapijietis — parapijiẽtis, parapijiẽtė dkt. Klebõnas parãgino sàvo parapijiečiùs dvãsiškai tobulėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
parapijietė — parapijiẽtis, parapijiẽtė dkt. Klebõnas parãgino sàvo parapijiečiùs dvãsiškai tobulėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apaklinti — apãklinti tr. 1. B, R padaryti aklą, nematantį. 2. prk. DP509 dvasiškai apakinti: Apaklino ... juos piktybės jų SPII116. aklinti; apaklinti; išaklinti; užaklinti … Dictionary of the Lithuanian Language
apvalyti — 1 apvalyti tr. Š, Rtr, DŽ1; Sut, M, L, L102, ŠT19 1. padaryti švaresnį, aptvarkyti: Apvalaũ vaiką K. Apvalyti takelį NdŽ. Apvalyti kambarius KŽ. Tamsta apvalei [namus] – švariau Krš. Reik eiti darbą dirbti, pareisi – tiktai biškį pašersi,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvarginti — Rtr, KŽ; D.Pošk žr. nuvarginti 1: Prie ponų baisiai apvarginti žmonės buvo NdŽ. | refl. prk.: Paliko žemę ant locnasties (nuosavybės) apturėtą, bet užtatai dvasiškai apsivargino rš. varginti; apvarginti; įvarginti; išvarginti; nuvarginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgimti — atgìmti, sta (àtgema), àtgimė intr. 1. gimti iš naujo; atsinaujinti: Kaipog gali žmogus atgimt senas būdamas? DP251. | prk.: Šaltis àtgimė tas pats, kap buvo Lp. Pašaliai garino atgimstančios žemės kvapą P.Cvir. Jo atmintyje kaip gyvas atgimė … Dictionary of the Lithuanian Language
bausmė — bausmė̃ sf. (4) 1. Gs, Grž sankcija už nusikaltimą ar neklusnumą, nubaudimas, bauda: Už vogimą dabar bausmė̃ didelė Srv. Kūno bausmė TTŽ. Mirties bausmė TTŽ. Pagal nusikaltimą ir bausmė̃ DŽ. Jis užaugo be jokios bausmė̃s ir drausmės Sch186. Nėr… … Dictionary of the Lithuanian Language
